Parduoti sidabrą

Pasaulinę sidabro kainą nustato birža. Etalonas yra Londono LBMA kaina, nepertraukiamai kotiruojama neatidėliotinų sandorių (angl. spot) rinkoje ir skelbiama JAV doleriais už Trojos unciją. Trojos uncija sveria 31,1035 g, todėl kaina eurais už gramą apskaičiuojama taip: dolerių kaina už unciją padalijama iš 31,1035 ir padauginama iš USD–EUR kurso.

Dirbinio supirkimo vertė gaunama biržos kainą €/g padauginus iš grynojo sidabro kiekio ir mokamos dalies. Šimto gramų 925 prabos dirbinyje yra 92,5 g gryno sidabro — mokama būtent už šį kiekį. Mūsų mokama biržos kainos dalis yra vieša ir nurodyta prie kiekvienos prabos.

Visi formulės daugikliai skelbiami viešai, todėl skaičiavimą galima atlikti paprastu skaičiuotuvu: kainos pagal prabą nurodytos lentelėje žemiau.

Dizainas ir gamintojas supirkimo kainos pagal svorį nekeičia; išimtis — autoriniai ir antikvariniai dirbiniai, kuriuos verta įvertinti atskirai. Sidabrui, skirtingai nei investiciniam auksui, PVM lengvata netaikoma: investicinio metalo išimtis pagal PVMĮ 111–115 straipsnius apima tik auksą.

Praba nurodo grynojo sidabro dalį tūkstantosiomis lydinio masės dalimis: 925 praba reiškia 92,5 % gryno sidabro. Lietuvoje standartinės sidabro prabos pagal Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo 6 straipsnio 3 dalį yra 800, 830, 925 ir 999. Jei tyrimo rezultatas žemesnis už žymą, dirbinys priskiriamas artimiausiai žemesnei standartinei prabai (6 str. 4 d.).

Lietuvoje iš sovietmečio paveldėtuose dirbiniuose dažna ir 875 praba — sovietinis standartas, žymėtas penkiakampe žvaigžde arba darbininkės galva su kokošniku. Tokius dirbinius superkame pagal faktinį grynumą.

925 praba, vadinama sterlingo sidabru, yra tarptautinis papuošalų standartas — 92,5 % sidabro ir 7,5 % vario. 800 ir 830 prabos būdingos žemyninės Europos stalo įrankiams bei indams, ypač Vokietijos ir Skandinavijos gamybos. 960 ir 999 prabos naudojamos ten, kur reikia beveik gryno metalo: filigranui, luitams, granulėms ir investicinėms monetoms.

Žymos ieškoma nusistovėjusiose vietose: šaukštų ir šakučių koto gale arba nugarėlėje, žiedų vidinėje pusėje, grandinėlių užsegime, indų dugne. Žymos smulkios, todėl praverčia didinamasis stiklas. Skaičius žymoje reiškia grynojo sidabro tūkstantąsias dalis: 925 — 92,5 %, 800 — 80,0 %.

Lietuvoje parduodami tauriųjų metalų dirbiniai privalo būti prabuoti (įstatymo 13 str. 3 d.). Prabavimą liudija valstybinis kontrolinis ženklas arba Vienos konvencijos bendrasis ženklas; taip pat pripažįstami EEE valstybių ir Turkijos ženklai. Prabavimą Lietuvoje atlieka VšĮ Lietuvos prabavimo rūmai Druskininkuose.

Jei žymos nėra, lydinio sudėtis nustatoma neardomuoju XRF (rentgeno fluorescencijos) tyrimu — jis dirbinio nepažeidžia ir atliekamas kliento akivaizdoje.

Stalo sidabras — šaukštai, šakutės, padėklai, taurelės — dažniausiai yra 800, 830, 875 arba 916 prabos ir superkamas pagal svorį. Peilių geležtės paprastai plieninės, todėl sveriama tik sidabrinė dirbinio dalis.

Sidabruotas dirbinys nėra sidabras. Dengimą arba kitą lydinį išduoda žymos EPNS (electroplated nickel silver), MNC arba МНЦ (melchioras — vario ir nikelio lydinys), ALPACCA, taip pat skaičiai 90, 84 ar 100 kvadratėlyje ant sovietinių įrankių: jie nurodo sidabravimo storį, o pagrindas nėra sidabras. Tokių dirbinių pagal svorį kaip sidabro nesuperkame.

Melchiorą nuo nežymėto sidabro patikimai atskiria XRF tyrimas, tačiau yra ir pirminių požymių: melchioras kietesnis, jo skambesys duslesnis, šilumą jis perduoda lėčiau — sidabro šiluminis laidumas yra didžiausias iš visų metalų. Stiprus magnetas tinka kaip greitas pirminis filtras: sidabras nemagnetinis, tačiau vien magnetas sidabro nepatvirtina — nemagnetinių lydinių yra ir daugiau.

Lietuvos banko kolekcinės ir proginės monetos kaldinamos iš 925 arba 999 prabos sidabro. Carinės Rusijos rubliai ir kapeikos dažniausiai yra 868–900 prabos, o tarpukario Lietuvos litų monetos kaldintos iš 500 arba 750 prabos sidabro, priklausomai nuo laidos: 1925 m. laida — 500, 1936 m. — 750 prabos.

Superkant pagal svorį mokama metalo vertė, skaičiuojama ta pačia formule: praba ÷ 1000 × svoris gramais × biržos kaina €/g × mokama dalis. Pavyzdžiui, 31,1 g sverianti 999 prabos moneta turi 31,07 g gryno sidabro, todėl jos supirkimo kaina pagal svorį lygi šiam kiekiui, padaugintam iš biržos kainos ir mokamos dalies. Monetos kolekcinė (numizmatinė) vertė gali viršyti metalo vertę — tokią monetą verta įvertinti atskirai, prieš parduodant ją pagal svorį.

Superkame monetas ir 999 prabos žaliavą — granules bei grynuolius. Granulės vertinamos pagal svorį ir aktualią biržos kainą kaip ir dirbiniai; originali pakuotė ar kokybės sertifikatas kainai pagal svorį įtakos neturi, nes grynumą patvirtina XRF tyrimas. Minimalaus kiekio reikalavimo netaikome. 999 prabos luitai taip pat yra žaliava: jiems prabos spaudas neprivalomas, vietoj jo luitą lydi kokybės sertifikatas (įstatymo 6 str. 12 d.).

Sidabras tamsėja reaguodamas su sieros junginiais ore ir ant odos: paviršiuje susidaro mikrometrų storio sidabro sulfido (Ag₂S) plėvelė. Tamsėja ir dėvimi papuošalai, ir metų metus stalčiuje gulintys stalo įrankiai, nes sieros junginių yra pačiame ore. Plėvelė lieka paviršiuje ir metalo kiekio nekeičia.

Superkant pagal svorį ir prabą patamsėjęs sidabras vertas tiek pat, kiek blizgantis, todėl valyti dirbinių prieš parduodant nebūtina.

Sidabro supirkimo veiklą Lietuvoje prižiūri Lietuvos prabavimo rūmai pagal Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymą (Nr. I-996). Įstatymas nustato ir procedūros reikalavimus — nuo dokumentų iki svarstyklių, todėl dalis žingsnių yra privalomi.

Pirkimo dokumente pagal įstatymo 14 straipsnio 3–6 dalis nurodomas dirbinio pavadinimas, metalas, praba, masė gramais, taip pat parduodančiojo vardas, pavardė, gimimo data ir asmens tapatybės dokumento (su nuotrauka) pavadinimas ir numeris. Sumos riba nenustatyta — dokumentas surašomas kiekvienam pirkimui.

Asmens duomenis tvarkome pagal BDAR. Asmens dokumento duomenis renkame tik sudarant sandorį — to reikalauja įstatymo 14 straipsnis. Sandorių dokumentai saugomi 10 metų — tai Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo Nr. 1K-360 reikalavimas. Užklausų duomenys saugomi ne ilgiau kaip 12 mėnesių.